Kodėl Jėzus numirė ant kryžiaus?

   Jėzus iš Nazareto, Dievo Sūnus, prieš 2000 metų mirė ant kryžiaus, pastatyto Kalvarijų kalne už Jeruzalės mieto. Apie Jėzaus nukryžiavimą daug kartų pasakoja Biblija. Kodėl Jėzus mirė ant kryžiaus? Kodėl Jį nukryžiavo? Ar Jėzus tik buvo kankinys, neteisingai suprastas? Gal Jo mirtis yra tragiška pasekmė romiečių suorganizuoto sąmokslo? Kodėl Jis mirė?

   Biblija moko, jog Jėzaus mirtis ant kryžiaus yra Dievo valios įvykdymas, Dievo tikslo išgelbėti žmogų įgyvendinimas.

   Tai skelbė pranašai: „tikrai Jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme Jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu, Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant Jo, Jo žaizdomis esame išgydyti. Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats uždėjo ant Jo visus mūsų nusikaltimus.“ (Izaijo 53:4-6)

   Tai skelbė ir apaštalai: „Mat žodis apie kryžių tiems, kuri žūsta, yra kvailystė, bet mums, išgelbėtiems, jis yra Dievo jėga. Nes parašyta: „Sunaikinsiu išmintingųjų išmintį, niekais paversiu protingųjų išmanymą.“ Kur išminčius? Kur Rašto žinovas? Kur šio amžiaus tyrinėtojas? Argi Dievas nepavertė šio pasaulio išminties kvailyste? Kadangi pasaulis išmintimi nepažino Dievo pagal Jo išmintį, tai Dievui patiko skelbimo kvailumu išgelbėti tuos, kurie tiki. Žydai reikalauja ženklų, graikai ieško išminties, bet mes skelbiame Kristų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, o pagonims – kvailystė. Bet pašauktiems tiek žydams, tiek graikams skelbiame Kristų – Dievo jėgą ir Dievo išmintį.“ (1 Korintiečiams 1:18-24)

   Dauguma religingų žmonių žino, kad Jėzus mirė ant kryžiaus. Bet jie nesuvokia tikrosios priežasties, dėl kurios Jėzų nukryžiavo.

   Kodėl Jėzus Kristus, nenuodėmingas Dievo Sūnus, turėjo mirti ant kryžiaus? Biblija – Šventas Dievo Žodis – rodo mums 3 priežastis.

   Jėzus Kristus mirė ant kryžiaus dėl to, kad žmogus yra pražuvęs savo nuodėmėse (Romiečiams 3:23).

   Biblijoje labai daug kalbama apie žmogaus padėtį Dievo atžvilgiu. Remiantis Biblija, matome, jog žmogus stokoja Dievo garbės.

• Žmogus yra „atskirtas nuo Dievo gyvenimo.“ (Efeziečiams 4:18)
• Žmogus yra „miręs savo nusikaltimais ir savo nuodėmėmis.“ (Efeziečiams 2:1)
• Žmogus „iš prigimties yra rūstybės vaikas.“ (Efeziečiams 2:3)
• Žmogus „savo prote yra svetimas ir priešiškas Dievui.“ (Kolosiečiams 1:21)

   Didžiausias dvasinis žmogaus poreikis yra atgimti (tai reiškia nusisukti nuo pasaulio ir pasisukti į Dievą). Žmogui būtina turėti ryšį su Dievu ir jausti Dievo garbę (kad Dievas jį gerbtų). Koks bebūtų žmogus (protingas, talentingas, vargšas), jis negali pats savęs sutaikinti su Dievu, savęs išgelbėti, pats sau suteikti dvasinį gyvenimą. Tai didžiulė žmogaus problema.

   Jėzus mirė ant kryžiaus dėl to, kad tik Dievas gali atleisti nuodėmę.
   Žmogus nusidėjo Dievui (Romiečiams 3:23).
   NUODĖMĖ yra kiekvieno žmogaus širdyje. Dėl nuodėmės Dievas savo sukurtų kūrinių negali valdyti taip, kaip Jis numatė.
   NUODĖMĖ yra žmogaus maištas, kai žmogus iš savo gyvenimo išmeta Dievą, atmeta Dievo įstatymą.
   NUODĖMĖ yra absoliučiai priešinga Dievui.

   Žmogus nusidėjo Dievui, todėl jis pats negali atleisti. Juokinga manyti, kad žmogus, nusidėjęs Dievui, galėtų pats sau atleisti.

   Jeigu žmogus davė kitam į nosį, tai tik tas, kuriam buvo sulaužyta nosis, gali atleisti užpuolikui. Juokinga, jei užpuolikas pasižiūrėtų į savo kraujuotą priešininką ir pasakytų: „Nesijaudinkite, nepykite, aš atleidau pats sau“.

   Žmogus negali pats sau atleisti, vadinasi, jis negali pats savęs išgelbėti. Žmogui neįmanoma nuspręsti, kaip įvyks jo dvasinis gimimas, lygiai taip, kaip žmogui neįmanoma nuspręsti, kaip vyks jo fizinis gimimas. (Jono 3:4 )

   Žmogaus nuodėmės pasekmė yra dvasinė mirtis (Romiečiams 5:12). Biblija moko, kad žmogus yra gyvas Dievo kūrinys, gyvenantis Dievo sukurtame pasaulyje. Žmogus yra sukurtas Dievui ir privalo gyventi Dievui.

   Bet žmogus dėl savo nuodėmingumo yra miręs Dievui (praradęs ryšį su Dievu). Tai kas jis yra? Jis yra BEDIEVIS. Biblija sako, jog žmogus yra toli nuo tikrojo gyvenimo su Dievu. Ką žmogus gali padaryti, kad pakeistų savo padėtį? NIEKO!

   Tik Dievas gali pakeisti, atleisti! Ar Dievas nori ir ar pajėgus dėl žmogaus padaryti tai, ko pats žmogus nesugeba? Taip!

  Iš tiesų Dievas visa tai jau padarė (Romiečiams 5:10)! Padarė per savo Sūnaus mirtį! Ir žmogaus sutaikinimas su Dievu, atgimimas, ir atleidimas už nuodėmes tapo galimi. Bet kaip jie vyksta?

   Sąlygas nustatė Dievas. Jis sako: „Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti.“ (Apaštalų darbų 4:12) Taigi Dievo žmogui atleidimas ir išgelbėjimas remiasi vieninteliu dalyku – Jo Sūnaus mirtimi.

   Jėzus mirė ant kryžiaus dėl to, kad žmogaus nuodėmės privalo būti nuteistos.

   Kodėl Dievo Sūnus turėjo mirti? Ar be Jėzaus mirties Dievas negali atleisti, užmiršti? NE!

   Vietoj mūsų Dievas siuntė mirti Savo Sūnų. Tai rodo, kad Dievas yra gailestingas ir myli mus. Bet kartu Dievas yra ir teisus, ir šventas, ir teisingas. (Jono 16:7-11)

   Mums būtina suvokti Dievą. Dievas yra šventas, todėl Jis neapkenčia nuodėmės. Dievas yra teisus, todėl Jis atstumia nuodėmę. Dievas yra teisingas, todėl Jis privalo nuteisti nuodėmę.

   Kadangi Dievas absoliučiai teisingas, Jis, pirma, privalo nuteisti nuodėmę, o nuteistas turi būti arba pats nusidėjėlis (tai yra žmogus), arba kas nors vietoj jo. Paskui, kai Dievas nuodėmę nuteisia, Jis gali ją atleisti.

   Jėzus Kristus ant kryžiaus mirė vietoj mūsų, nusidėjėlių (Romiečiams 5:8). Jėzus Kristus, mūsų pakaitalas, buvęs be nuodėmės, mirė už mano ir jūsų nuodėmes ir Savo kūnu priėmė Dievo bausmę, skirtą mums. Jo kraujas – tai kaina, sumokėta už mūsų išgelbėjimą, už mūsų nuodėmių atleidimą. Tik per Jo kraują mums yra suteikiamas gyvenimas Dieve (2 Petro 1:4).

   Jėzus Kristus prisikėlė iš mirusiųjų ir yra gyvas, Jis yra mūsų Gelbėtojas (Romiečiams 5:10).

   Būti išgelbėtu gali tik tada, kai pripažįsti, jog Kristus tau asmeniškai yra reikalingas ir pasikvieti Jį į savo gyvenimą (Apreiškimo 3:20; 1 Jono 5:12; Jono 3:14-16).

   Kai žmogus pripažįsta, jog Kristus jam yra reikalingas, ir su nuoširdžia atgaila bei vaikišku tikėjimu patiki Jėzumi, ir pakviečia jį į savo gyvenimą, tada įvyksta du dalykai:

• Toks žmogus sutaikinamas su Dievu (Romiečiams 5:1).
• Toks žmogus gimsta antrą kartą, bet iš Dievo Dvasios, o ne iš žmogaus (Jono 1:11-12).

   Ar jūs priėmėte šį išgelbėjimą? Ar jūs dabar suprantate, kodėl Jėzus Kristus už jus numirė ant kryžiaus?

   Jėzus Kristus myli jus ir mirė ant kryžiaus už jūsų nuodėmes. Jis jums atleis ir suteiks amžinąjį gyvenimą, jei nuoširdžiai patikėsite Juo ir tikėjimu kreipsitės į Jį šiais žodžiais: „Brangus Jėzau, aš esu nuodėmingas žmogus, nusidėjęs Dievui ir vertas pragaro.Viešpatie, aš pripažįstu, kad Tu numirei ant kryžiaus ir praliejai Savo kraują už mane. Aš pripažįstu, kad Tu prisikėlei iš mirusiųjų ir esi gyvas.Viešpatie Jėzau, atleisk man, apvalyk mane, išgelbėk mane, suteik amžinojo gyvenimo dovaną. Aš priimu Tave savo Gelbėtoju ir savo gyvenimo Viešpačiu. Ačiū, kad atsakei į mano maldą“.

   Jeigu jūs patikėjote ir nuoširdžiai meldėtės į Viešpatį Jėzų, būkite tikri, kad jums atleistos visos jūsų nuodėmės, ir kad Jis jums davė amžinąjį gyvenimą (Jono 5:24; Jono 1:12; 1Jono 5:11-15).